- kūlynas
- 1 kūlýnas sm. (1, 3) BŽ223, DŽ, NdŽ, Gg, Lnkv, Lg, Grž, kū́lynas (1) 1. K.Būg, Jnšk krūmas, išaugęs iš vieno kelmo: Agrastų, dievmedžio kūlýnas J.Jabl. Tupi strielčius už kūlyno, tyko mane šauti Krp. Jo akį patraukdavo aukštas kūlynas pernykščių kiečių rš. Nuėję prie vieškelio, sutūpę už kūlyno ir žiūrią LTI55(Bs). Žiūri – po kūlynu guli kiškis BM140. Lig Roko (VIII.16) šienas ir po kūlynu džiūsta, o po Roko – nė ant kūlyno LTR(Jnš). Tiktai iš po kūlyno tiesiai į sprandą piemeniui gyvatė įkando Vaižg. Pritūpė po kūlynu, kad kas jų nepamatytų, ir ėmė šnabždėtis Mš. Ir ji vaikelį pasidėjus po kūlynu BsMtII201. Tam žilvičių kūlynė̃ly susisukęs lizdužėlį LTR(Jnš). 2. ppr. pl. J.Jabl, Mšk, Rs, Stč krūmų, jaunų medelių atžalynas: Piemuo išlindo iš kūlyno Mžk. Karves ganysiu kūlýnuose Klov. Mūsų kūlynė̃liuos labai daug grybų Lnkv. Tos (uogos), kur raizgos tarp kūlynų, tai gervuogės Rz. Nueik ant kelio prie kūlynų ir palauk Jnš. Jau arkliai par kūlynus trata An. Žiūri – iš kūlynų išjoja du raitu vyru VŽ1904,19. Už tų kūlynų rasi vieškelį Ps. Kelias vingiavos pro kūlynėlius Grž. | sing.: Slėny daug kūlyno priaugę Ėr. 3. Škn, Kpč šlapia, kupstuota pieva, ppr. priaugusi asiūklių ir viksvų: Toki kūlynai, klampumynai – argi išvažiuosi?! Rdm. 4. T.Ivan, Lš bot. švylys (Eriophorum). 5. LBŽ, Rtn, Dbč, Kb bot. tokia pelkėtų vietų žolė (Trichophorum): Šliaužiantysis kūlynas (T. alpinum) EncVII247. Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų̃ VšR. | sing.: Pelkėj yra daug kū́lyno ant kupstų apžėlusių, kur pavasarį gyvoliai paėda J.
Dictionary of the Lithuanian Language.